Didžiuliais tempais augantis nutukimas jau prilyginamas epidemijai. Statistika skelbia, kad visame pasaulyje daugiau nei pusė milijardo, arba kas dešimtas suaugęs žmogus, yra nutukęs. Nuo devinto dešimtmečio nutukusių žmonių dvigubai padaugėjo. Jungtinėse Valstijose apie 10 proc. sveikatos apsaugos lėšų – 147 mlrd. per metus skiriama dėl nutukimo išsivysčiusioms ligoms gydyti. Daugelis medikų skėsčioja rankomis, nežinodami, ko griebtis, – po penkerių metų konservatyvaus gydymo svoris paprastai grįžta atgal.  Tačiau gydytojai chirurgai, atliekantys nutukimą gydančias operacijas, teigia, jog yra efektyvus būdas, padedantis negrįžtamai atsikratyti dalies antsvorio, o kartu ir daugelio jo sukeltų ligų.

Mokslininkų apskaičiavimais,  šiuo metu Lietuvoje yra apie 60 tūkst. gyventojų,  kuriems būtina nutukimą  mažinanti  operacija.  Operacinis nutukimo gydymas siūlomas tada, kai žmogus kūno masės indeksas (KMI) yra didesnis nei 40, o žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, hipertenzija ir kitomis gretutinėmis ligomis,  operacija siūloma, kai KMI yra didesnis nei 35.

Nutukimas sukelia daugelį ligų:  metabolinį sindromą, kepenų veiklos sutrikimus, hipertenziją,  II tipo cukrinį diabetą, hiperlipidemiją, kuris didina tikimybę mirti nuo širdies bei kraujagyslių ligų, insulto. Nutukimas sukelia ir sąnarių bei stuburo, klubo, kelio sąnario patologijas, knarkimą,  miego apnėją, vėžį, moterims mėnesinių ciklo, vyrams – potencijos sutrikimus.

„Visų įdomiausia, kad, atlikus nutukimą mažinančią operaciją, visa tai pagydoma 70-90 proc. Nėra pasaulyje kitos tokios operacijos, kuri viena išgydytų tiek daug ligų!  Mokslininkai yra  įrodę, kad  skrandžio apylankos operacija yra vienintelis efektyvus II tipo cukrinio diabeto gydymo būdas. Juk insulinas  negydo –  tik normalizuoja cukraus kiekį kraujuje“, – pasakoja Respublikinės Klaipėdos ligoninės Pilvo ir endoskopinės chirurgijos skyriaus vedėjas Nerijus Kaselis.  25 metų darbo stažą turintis aukščiausiosios kvalifikacinės kategorijos chirurgas neseniai baigė Stokholmo Karolinskos universiteto Nutukimo akademiją, yra stažavęsis JAV, Vokietijoje, Švedijoje, Irane, Danijoje, pastarojoje šalyje ir dirbęs.

Jis gali paminėti ne vieną pavyzdį, kai žmogaus, kuris per dieną leisdavosi net per 100 veikimo  vienetų insulino, cukraus kiekis kraujuje, praėjus dviem paroms  po nutukimą gydančios operacijos, normalizuojasi ir jokių vaistų leistis nebereikia.

„Šiuo atveju veikia įvairūs neurohumoraliniai,  hormoniniai mechanizmai, kurie mokslui galutinai dar nėra aiškūs“, – teigia pašnekovas.  Tačiau tai įrodyta ilgalaikėmis studijomis ir artimiausiu  metu Europos mastu bus priimtas nutarimas, rekomenduojantis II tipo diabetą gydyti šiomis operacijomis.

Šešių rūšių operacijos

Respublikinė Klaipėdos ligoninė gali didžiuotis, kad joje dirbantys chirurgai atlieka bene  visas pasaulyje žinomas nutukimą gydančias operacijas.

Pilvo ir endoskopinės chirurgijos skyriaus gydytojai chirurgai  N. Kaselis, Žilvinas Šidlauskas bei Arvydas Noreika šių operacijų per penkerius metus yra padarę per 200 – daugiau nei Latvijoje ir Estijoje kartu sudėjus.

Dažniausiai atliekamos skrandžio apylankos operacijos, kurių veiksmingumas pasaulyje įrodytas 40 metų praktika.

Atsižvelgiant į paciento ypatumus,  čia atliekama ir  kita nauja operacija: skrandis sumažinamas iš jo suformavus „vamzdelį“,  o likusią dalį pašalinant.

Šios ligoninės chirurgai  pirmieji Baltijos šalyse praeitų metų lapkričio 2 dieną atliko minėtą operaciją  per vieną pjūvelį bamboje.

Neseniai atlikta viena sudėtingiausių intervencijų – pacientui, kuriam skrandį žiedu apjuosianti  operacija pasirodė esanti neefektyvi, buvo atlikta nauja – skrandžio apylankos operacija.

Pacientams, kurių svoris itin didelis – apie 250 kg, – iš pradžių rekomenduojami į skrandį implantuojami balionai. Įkišti į skrandį, jie suteikia sotumo jausmą, todėl žmogus, mažai valgydamas, numeta dalį svorio.  Tačiau balionas skrandyje gali būti tik pusę metų. Todėl jį pašalinus, po to atliekama kita nutukimą gydanti operacija. Ji taip pat palanki tiems didelį antsvorį turintiems ligoniams, kurie laukia širdies, sąnarių operacijų.

Kitose ligoninėse chirurgai atlieka ir skrandžio apjuosimo žiedu operacijas. Tačiau tokių operacijų skaičius ženkliai mažėja,  nes po jų pacientų gyvenimo kokybė nėra tokia gera, kaip po kitų nutukimą mažinančių operacijų.

Po apjuosimo žiedu operacijos žmogus jaučia alkį,  bet gausiau pavalgęs  – diskomfortą, gali  vemti. Po skrandžio apylankos operacijos jis jaučiasi komfortiškai, nes gali valgyti viską ir alkio nejaučia.

Žinoma, nutukimą gydanti operacija tinka ne kiekvienam žmogui, turinčiam didelį antsvorį. Ji rekomenduojama tik įvertinus visą žmogaus sveikatos būklę. Jei nutukimą lemia skydliaukės ligos, sutrikusi medžiagų apykaita – rekomenduojamas šių ligų gydymas. Kai kuriais atvejais dėl sunkių gretutinių  ligų nutukimą gydančios operacijos neatliekamos.

„Individualių pokalbių metu įvertiname paciento mitybos polinkius, sąmoningumo lygį, motyvacijos laipsnį. Stengiamės suteikti visapusišką pagalbą – pacientas turi gauti ir dietologo bei endokrinologo konsultaciją“, – pasakojo N. Kaselis.

Efektas – sveikatai ir ekonomikai

Nutukimą gydančios operacijos turi ilgalaikį teigiamą efektą žmogaus sveikatai. Įrodyta, kad išnyksta kai kurios gretutinės ligos, pagerėja jo gyvenimo kokybė bei pailgėja trukmė.

Pasiekiamas ir didžiulis ekonominis efektas – valstybė ir pacientas sutaupo ne tik dėl to, kad žmogui nebereikia daugelio brangių medikamentų gretutinių ligų gydymui, bet ir sumažėja socialinės pagalbos mastai.

Valstybinė ligonių kasa nutukimą gydančioms operacijoms skiria 3700 litų, nors Europos Sąjungoje, N. Kaselio turimais duomenimis, ji mažiausiai kainuoja 50 tūkst. litų.  Vien įrankiai, skirti operacijai atlikti, kainuoja daugiau nei ligonių kasų skiriama suma.

Dėl to pacientai, nusprendę nutukimą gydytis operaciniu būdu, vienkartinių instrumentų rinkinį turi nusipirkti patys. Tai jiems kainuoja per 5 tūkst. litų.

Tačiau, vertinant operacijos teikiamą naudą, šią sumą, anot pokalbininko, verta sumokėti. Paskaičiavus išlaidas vien maistui prieš ir po operacijos, neskaičiuojant išlaidų medikamentams gretutinėms ligoms gydyti, tai tampa akivaizdu.

Svarbi tvirta paciento motyvacija

Ką turi žinoti pacientas, apsisprendęs nutukimą gydančiai operacijai? Pirmiausia – kad tame procese turi dalyvauti du žmonės – chirurgas ir pats pacientas.

„Chirurgas padeda iš dalies –  žmogus, po operacijos numetęs 60-70 proc. antsvorio, neturi pamiršti,  kad jis turi polinkį tukti.  Jei jis visiškai užsimiršta,  ištisai ką nors po truputį valgo, nesumažins  svorio tiek, kiek norėtų. Tai vadinama namų šeimininkių sindromu“, – pasakoja N. Kaselis.

Tokių pacientų, sergančių šiuo sindromu, turėjo ir pokalbininkas. Po vienos sėkmingos operacijos, numetęs pakankamai svorio, pacientas grįžo į darbą ir per neilgą laiką vėl priaugo 10 kg. Pasirodė, jog  jis, dirbdamas laive virėju ir visą dieną gamindamas komandai maistą, nuolat jo ragaudavo. Pakeitus darbą kūno svoris normalizavosi.

Kitas vyriškis taip pat kreipėsi, kad svoris po truputį vėl pradėjo augti. Jis teigė nieko nevalgantis beveik visą dieną, nes dirbantis taksistu. Tačiau kalbantis paaiškėjo, kad  visą dieną jis po truputį vis užkandžiaudavo itin kaloringų produktų – bulvių traškučių ir kokakolos.

„Jei vietoj traškučių valgytų morką, obuolį, bananą, – svoris neaugtų, nors sotumo jausmas būtų tas pats. Jei turi motyvaciją nepriaugti svorio – tai nesunkiai galima pasiekti“, – įsitikinęs  gydytojas chirurgas N. Kaselis.