Lietuvoje per metus užregistruojama 18000 naujų vėžio atvejų. Skrandžio vėžys sudaro 5.26 proc. visų naujai nustatomų piktybinių navikų. Pagal paskutinius vėžio registro duomenis per metus užregistruoti 947 nauji skrandžio vėžio atvejai.
Mirštamumas nuo skrandžio vėžio užima antrą vietą po plaučių vėžio. Be chirurginio gydymo skrandžio vėžio gydymas neįmanomas. Priklausomai nuo naviko lokalizacijos būtina pašalinti visą arba didžiąją dalį skrandžio kartu su abejomis taukinėmis ir aplinkiniais limfmazgiais. Unikali operacija Šių metų sausį Respublikinės Klaipėdos ligoninės Pilvo ir endoskopinės chirurgijos skyriaus vedėjas Nerijus Kaselis 52 metų pacientei, sirgusiai skrandžio vėžiu, atliko unikalią operaciją – pilnai laparoskopinę viso skrandžio ir abejų taukinių kartu su limfmazgiais operaciją pašalinant tai per makštį. Operacijoje dalyvavo gydytojai pilvo chirurgai – Ž. Šidlauskas, V. Syminas, gydytojai ginekologai A. Fabijonavičius, M. Tarachovskij, gydytojas anesteziologas N. Ruškys. „Operacija unikali tuo, jog šiandieninėje pasaulinėje medicininėje literatūroje duomenų apie tokią operaciją nėra. Medicininių duomenų bazėse 2015 metais publikuotas tik vienas atvejis iš Turkijos, kai buvo laparoskopiniu būdu pašalinta dalis skrandžio per makštį. Viso skrandžio su abejomis taukinėmis ir aplinkiniais limfmazgiais pašalinimas neabejotinai sudėtingesnis.

Kitą dieną po operacijos pacientė jautėsi dar geriau nei po įprastinės laparoskopinės operacijos. Nejautė skausmo, galėjo keltis iš lovos ir vaikščioti visiškai neribojant judesių, bei vartoti skystą maistą. Po tokių operacijų išnyksta tokių komplikacijų kaip pooperacinės išvaržos pavojus, kadangi pilvo sienoje nėra pjūvio. Natūralių angų chirurgija yra sparčiai besivystanti minimaliai invazinės chirurgijos kryptis, atsiradusi siekiant sumažinti chirurginės intervencijos įtaką pacientui“, – unikalios operacijos privalumus vardijo N. Kaselis. Paklaustas, kaip ši bei kiti skrandžio netekę pacientai gyvena ir maitinasi po operacijos, gydytojas paaiškino, kad be skrandžio gyvenimas išlieka beveik visavertis. „Pacientas tiesiog turi dažniau valgyti ir gerti skysčius, todėl, kad vienmomentiškai suvartojamo maisto kiekis yra mažesnis. Po kelių mėnesių pacientai dažniausiai vienu metu suvalgo pusę suaugusio žmogaus porcijos“, – nuramino jis. Kaip tai veikia Paskutinį dešimtmetį pasaulyje labai vystoma laparoskopinė pilvo chirurgija. Šios operacijos atliekamos per skylutes pilvo sienoje nedarant didelio ištisinio pjūvio. Laparoskopinių operacijų privalumai prieš klasikines ištisinio pjūvio operacijas seniai įrodyti. Laparoskopinių operacijų metu išdidintas vaizdas įgalina tiksliau operuoti. Po laparoskopinių operacijų pacientai jaučia mažesnį skausmą, mažėja pooperacinių komplikacijų skaičius, geresnis kosmetinis efektas, greičiau grįžtama į aktyvią socialinę veiklą. Šiuo metu pasaulyje laparoskopiškai operuojami visi pilvo organai. „Skrandžio laparoskopinės operacijos yra ypatingai sudėtingos, todėl įvairiose šalyse skirtingai skinasi kelią. Pavyzdžiui Pietų Korėjoje nuo 2013 m. skrandžio laparoskopinė onkologinė chirurgija pripažinta kaip auksinis standartas. Europoje šios operacijos atliekamos tik labai specializuotuose chirurgijos centruose. Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje šios operacijos atliekamos jau 10 metų“, – pasidžiaugė pašnekovas.

Atlikus laparoskopinę pilvo organo ar jo dalies pašalinimo operaciją anksčiau vis tiek buvo atliekamas pjūvelis pilvo sienoje, per kurį buvo pašalinamas operuotasis organas. Pastaraisiais metais Pasaulyje vystomos naujos laparoskopinės chirurgijos kryptys: tai vieno troakaro chirurgija, kai operacija atliekama per vieną skylutę ir laparoskopinės operacijos, kai organai pašalinami per natūralias organizmo angas: tiesiąją žarną arba makštį. Taip galima pašalinti apendicitą, tiesiąją ar storąją žarną arba jos dalį. Pastarųjų operacijų privalumai tie, kad pilve nelieka pjūvio ir pacientai pooperaciniame laikotarpyje jaučiasi dar geriau, nei po įprastinių laparoskopinių operacijų. Respublikinės Klaipėdos ligoninės Pilvo ir endoskopinės chirurgijos skyriuje sukaupta didelė minimaliai invazyvių operacijų patirtis: 2007 m. atlikta pirmoji Lietuvoje kasos galvutės vėžio pašalinimo operacija laparoskopiniu būdu, 2010 m. atlikta pirmoji Lietuvoje tulžies pūslės pašalinimo operacija ir pirmoji Baltijos šalyse nutukimo operacija laparoskopiniu būdu per vieną pjūvelį bamboje. Nuolat atliekamos vienos sudėtingiausių laparoskopinių operacijų – skrandžio arba jo dalies pašalinimas sergant vėžiu, skrandžio mažinimo operacijos sergant nutukimu. 2015 m. atliktos pirmosios Lietuvoje storosios žarnos laparoskopinės operacijos pašalinant organus per makštį. Rodomas pavyzdys kitiems Kolegų iš Klaipėdos pasiekimais džiaugėsi ir Nacionalinio vėžio instituto gydytojas proktologas, profesorius habilituotas mokslų daktaras Narimantas Evaldas Samalavičius. „Šį darbą vertinu labai gerai. Labai malonu pasidžiaugti Lietuvos chirurgijos laimėjimais. Laparoskopinės chirurgijos esmė – su mažesne trauma, su mažesniu pjūviu ar išvis be jo pašalinti organus ir tokiu būdu užtikrinti lygiai tokį patį onkologinį radikalumą bei išgyvenamumą, padarant žmogui mažesnę traumą. Tuomet paciento reabilitacija greitesnė, jis greičiau grįžta į įprastas vėžes bei į sekančius gydymo etapus – chemoterapiją, spindulinį gydymą ar jų kombinacijas. Tad žmogui ne tik mažiau skauda, ne tik trumpesnis gulėjimas palatoje, tačiau ir greitesnis grįžimas į normalų gyvenimą“, – aiškino N. Samalavičius.

Specialisto teigimu, Lietuvoje neblogai vystosi storosios žarnos vėžio chirurgija, tačiau skrandžio vėžio chirurgija nėra labai plačiai paplitusi. „Lygiai taip pat ir pasaulyje – skrandžio vėžio chirurgija daugiau atliekama specializuotuose ir aukšto lygio centruose. Tai susiję su tuo, kad ši chirurgija, laparoskopine prasme, reikalauja daugiau techninės patirties. Be to, pirmoji indikacija atlikti laparoskopines operacijas yra ankstyvos skrandžio vėžio stadijos, kai tuo metu storosios žarnos vėžį galima operuoti bet kurioje stadijoje. Remiantis statistika, Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 950 skrandžio vėžio atvejų ir tik apie 140 jų diagnozuojami pirmoje stadijoje. Todėl turime žymiai mažesnes galimybes taikyti tokį gydymą plačiai“, – pripažino pašnekovas. N. Samalavičius pabrėžė, kad džiugina ir tai, kad neretai džiaugiamės atlikę vieną ar kitą operaciją, vienu ar kitu medicinos pasiekimu, kuris jau yra atliktas kitose šalyse – Vakarų Europoje, Amerikoje. „Tačiau mes vis vien džiaugiamės, nes tarsi lygiuojamės į šias šalis. Tai yra normalu. Šiuo Klaipėdos kolegų atveju noriu pasidžiaugti, kad tokio tipo operacijos, kai vienas organas pašalinamas per kitą, yra ypatingai retos. Mes tiksliai nežinome, kuria linkme juda laparoskopinė chirurgija – kas prigis, o kas ne. Darydami tokias išskirtines intervencijas mes papildome ir pasaulinę patirtį. Pamažu, atsirandant patirčiai, sužinome, kokią chirugijos ar technologijos rūšį ir kur mums geriausia yra taikyti. Tada ji tampa auksiniu standartu. Tai yra labai džiugi naujiena. Tai yra aukšto lygio ir prasminga operacija pačiam pacientui. Reikia tikėtis, kad tokio pobūdžio chirurgija Lietuvoje ir toliau plis ir mes galėsime papildyti ne tik savo patirtį, tačiau prisidėti ir prie pasaulinės patirties“, – reziumavo jis.