Norintys pasinaudoti skrandžio mažinimo operacija pirmiausia turi pasikalbėti ne tik su manimi, tačiau ir psichologais, kurie labai dažnai po pokalbio pasako diagnozę „Emocinis valgymas“. Kas tai yra ir kaip tai veikia žmones – skaitykite straipsnyje.
Emocinis valgymas – tai ne nuodėmė
Priimta stigmatizuoti žmones, kurie valgo daugiau nei reikia organizmui. Sakoma, kad jie besaikiai, kad jie neturi kitos veiklos kaip tik valgymas ir panašiai. O visa tiesa, kuri dažniausiai skatina suvartoti daugiau maisto – psichologinės problemos su kuriomis geriausia kovoti pasitelkus specialistus.
Pirmiausia reikia suprasti, kad emocinis valgymas nėra kažkas gėdingo. Tai kaip ir bet kokia psichologinė problema, kuri gali “užvaldyti” kiekvieną iš mūsų. Svarbiausia ją yra laiku pastebėti ir imtis priemonių, kadangi ji, nei daugelis kitų psichologinių problemų, daro tiesioginę įtaką mūsų kūnui ir tuo pačiu fizinei, o ne tik psichinei sveikatai.
Žinoma, jeigu Jus kankina emocinis valgymas – jokiu būdu negalima maitintis pagal intuityvaus valgymo taisykles. Tikėtina, kad suvalgysite daugiau nei reikia ir mityba bus ne tokia sveika kaip kad tiktų organizmui maitinantis pagal jo siunčiamus signalus bei poreikius.
Jeigu kartais po sunkios dienos norisi suvalgyti kažką skanaus arba priešingai – padarius daug darbų norisi save palepinti – darykite tai, esate to verti arba taip kartais save paguosti tikrai galima. Tačiau kai maistas tampa vienintele paguoda arba vieninteliu džiaugsmu – reikia imtis priemonių, kurios padėtų kiek pakoreguoti šį požiūrį.
Kaip suvaldyti emocinį valgymą?
Pasikartosiu, kad šiuo atveju specialistai dažniausiai yra geriausia pagalba. Ne tik dėl kokybės, tačiau ir laiko, kadangi per trumpesnį laikotarpį galima geriau suprasti savo poreikius. Visgi, kiekvienas namuose taip pat gali išbandyti kelias praktikas, kurios leidžia išmokti kontroliuoti savo alkį, kuris yra psichologinis, tačiau ne fizinis.
Vienas iš būdų kovoti su emociniu valgymu yra atrasti būdus, kurie Jums padeda geriau kovoti su savo emocijomis, įtraukiant jas greta maisto. Paprasčiausiai paimkite popieriaus lapą ir surašykite būdus, kurie gali Jums padėti susitvarkyti su jausmais. Tai yra minėtas maistas, gali būti sportas arba pasivaikščiojimas, šuns glostymas, augalų auginimas ir visi kiti. Galima juos tik apgalvoti, tačiau dažniausiai patogiau yra susirašyti, kadangi kai reikės save nuraminti – vizualiai paprasčiau matyti alternatyvas, kuriomis galite remtis.
Ką daryti, kai esu suirzęs?
- Bandykite gyliai kvėpuoti.
- Medituokite.
- Būkite greta gyvūno. Jie dažniausiai ramina. Neturite? Eikite į prieglaudą.
- Ant veido uždėkite šaltą rankšluostį.
- Pagulėkite „vaiko pozoje“. Tai padeda nusiraminti.
- Puiki pagalba yra eteriniai aliejai.
- Susitikite su artimu žmogumi, su kuriuo galima pasikalbėti.
- Klausykite Jums patinkančios muzikos.
Visi šie patarimai, idėjos gali Jums padėti nusiraminti tada, kai esate suirzę. Išbandykite kurį nors metodą vietoje valgymo. Pačioje pradžioje jis gali būti ne toks veiksmingas ir po muzikos klausymo, pavyzdžiui, dažniausiai norisi kažko užkąsti papildomai. Tačiau, tikėtina, porcija bus mažesnė nei įprastai, o ilgainiui toks netinkamas valgymas dažniausiai išnyksta.
Kova man per sunki…
Svarbiausia atsiminti, kad toks savęs lavinimo laikotarpis neturi būti trumpas. Reikia laiko, kad organizmas suvoktų, jog laikas išmokti kovoti su savo emocijomis kitais būdais. Dažniausiai praeina noras valgyti tada, kai esate pavargęs ir išlieka kokybiškas kasdieninės mitybos racionas tada, kai reikia energijos.
Jeigu, visgi, kova su savimi tapo per daug snuki – pagalba visada šalia, tad nebijokite ja pasinaudoti.