Apie skrandžio mažinimo operacijas kalbama vis garsiau. Galima tik pasidžiaugti, kad vis daugiau žmonių domisi. Tai yra svarbiausia.

Kalbame su dar viena gyd. N. Kaselio paciente Jūrate. Straipsnio herojė nuotraukomis pasidalinti nepanoro, tačiau patirtimi, savo pokyčiais džiugina gydytoją. Tikime, kad nudžiugins ir Jus, kadangi kartais reikia labai mažai, kad gyvenimas taptų kur kas spalvingesnis.

Jūratei buvo atlikta skrandžio apylankos operacija. Tai bene labiausiai Vakarų pasaulyje paplitusi skrandžio mažinimo operacija, kuri padeda numesti net iki 70-ies procentų savo kūno svorio. Sumažinu skrandžio turį žmogus vistiek gali valgyti įprastą maistą, tačiau dėl mažesnio tūrio – norima mažiau, greičiau pajuntamas pilnumo jausmas, natūralu, kad tokiu atveju lieka patenkinti ir žmogaus psichologiniai poreikiai.

Jūratė džiaugiasi, kad praėjus po operacijos 1,5 mėnesiui jau pavyko atsikratyti net 12 kg. Tikimės, kad rezultatas ir toliau bus toks geras! Svarbiausia, kad svoris krenta taip, jog organizmui neduodama per didelė apkrova, jis aprūpinamas reikalingomis medžiagomis, žmogus gerai jaučiasi.

Klausiame Jūratės, kada apsisprendė, kad jai reikalinga skrandžio mažinimo operacija ir kokia buvo aplinkinių reakcija: „Kai per paskutinius porą metų priaugau 20 kg ir jokiais būdais negalėjau numesti ir toliau augo, supratau kad kitos išeities neturiu. Vyras nepalaikė, o visa šeima labai palaikė“. Chirurgas priduria, kad išties gajus mitas, kad viršsvoris tik estetinė problema ir ją galima susitvarkyti sumažinus maisto kiekius. Deja, pasiekus tam tikrą svorio ribą jokios dietos nepadės, o fizinis aktyvumas gali net pakenkti. Ir ši praktika taikoma ne tik Lietuvoje, tačiau visame Vakarų pasaulyje, kur nutukimo mastai kur kas didesni nei rytų Europoje. Visgi, galima tik pasidžiaugti, kad inovatyvi įranga bei žinios padeda pasiekti gerų rezultatų. „Žmonės taip pat vis liberaliau žiūri į tokias operacijas. Jeigu anksčiau buvo galvojama, kad tai visiškai nereikalingas gydymo būdas, šiuo metu džiaugiamasi, kad operacija pakeitė žmogaus gyvenimą ‚-patirtimi dalijasi N. Kaselis.

Domimės toliau, kaip pasikeitė Jūratės mityba po operacijos: „Pasikeitė kiekiai, džiaugiuosi, kad vakarais nesinori valgyti, o maisto produktai – daugiau valgau žuvies, valgau mėsą, daugiau sriubų, daržovių. Visiškai nebėra noro saldumynams, nesinori net ragauti, ko seniau nebuvo“. Gajus mitas, kad po operacijos reikės kardinaliai keisti savo mitybą, kad mėsa ir žuvis taps tik svajonė, kadangi kasdieninis maistas bus neatsiejamas nuo košių. Kaip rodo Jūratės bei kiti pavyzdžiai – kasdieninė mityba yra įprasta. Tiesiog mažesni kiekiai ir galbūt greitesnis sotumo jausmas, žinoma, saikas.

Klausiame Jūratės, ką ji galėtų patarti tiems, kurie nori operuotis, tačiau vis nedrįsta: „Jeigu žmogus pakankamai finansų, tai neturėtų būti jokių abejonių. Prieš operaciją aišku yra baimių, abejonių, bet kai pamatai per didelius savo rūbus ir kelnės nesilaiko, tas pakylėjimo jausmas atperka visą skausmą ir nepatogumus po operacijos. O jau nekalbant, kad sutaupote pinigų mažesniam maisto kiekiui, ir galva skaidresnė, kai nereikia pastoviai skaičiuoti savo kasnių.”

Ačiū, Jūrate, už Jūsų patirtis. Tikime, kad jos taps inspiracija kitiems!